vienetiškumas

vienetiškùmas sm. (2) 1. buvimas neskaidomu vienetu, vienove: Sudėtinio vardo sąvokos vienetiškùmas A.Sal. 2. individualybė: Kūrybos leista gyventi žmonių bendrumui, visa moters esmė stebisi vienetiškumu Vd.